Užpildykite užklausos formą

Verslai regionuose: situacija gerėja, bet iššūkių vis dar netrūksta: kai kurios problemos neišsprendžiamos dešimtmečiais

2025 m. Birželio 05 d.

Vietos ekonomikos variklis – taip bene dažniausiai apibūdinami verslai, veikiantys regionuose. Jiems kuriantis daugėja darbo vietų, atnaujinama ar plečiama infrastruktūra, pritraukiama reikšmingų investicijų. Nors daugelį pradedančiųjų verslininkų vienija bendra idėja – susikurti darbo vietą sau ir kitiems, jie susiduria ir su panašiais iššūkiais: darbo jėgos trūkumu, konkurencija su didmiesčiais, žinių stygiumi, kapitalo trūkumu ir ribotu finansavimo prieinamumu.

Pradedantieji verslai nelieka vieni

Kaip komentavo Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Globalaus verslumo tyrimo duomenys rodo, jog net 85 proc. verslą pradedančių žmonių tą daro pirmiausia norėdami susikurti darbo vietą sau. Tai – reikšmingas motyvuojantis veiksnys, stiprinantis jų pasiryžimą ir vedantis į priekį. Verslo pradžioje, be motyvacijos ir tikėjimo savo idėja, labai svarbu turėti aiškią strategiją, atlikti rinkos ir konkurentų analizę, apibrėžti tikslinę auditoriją, suplanuoti augimo etapus. „Šie namų darbai daugeliui tampa iššūkiu, ypač jei laiku nesikreipiama pagalbos, neišnaudojamos visos galimybės“, – konstatavo I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Pradedantieji verslininkai savo idėją gali pasitikrinti Inovacijų agentūros įkurtuose bendradarbystės centruose „Spiečius“, veikiančiuose 15-koje Lietuvos miestų. Čia jie gali naudotis individualiomis verslo konsultacijomis, dalyvauti verslo įgūdžių ugdymo, mentorystės, akceleravimo, e. komercijos programose, naudotis nemokamomis darbo erdvėmis, megzti vertingus kontaktus ir žengti pirmuosius žingsnius įgyvendinant savo idėjas. Programa „Verslo skrydis“ – skirta skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi, augimą ir plėtrą Lietuvos regionuose. 8 mėnesius trunkanti programa padeda pradedantiesiems verslininkams formuoti augimo planus, gilinti rinkodaros žinias, plėsti kontaktų tinklą, dalyvauti tinklaveikos renginiuose ir sulaukti patyrusių mentorių palaikymo.

Pagalbą kuriant ir vystant smulkų bei vidutinį verslą regionuose teikia ne tik Inovacijų agentūra, bet ir regionuose veikiančios „Kreda“ grupės kredito unijos.

„Kreda“ kredito unijų grupė nuo praėjusių metų aktyviai prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei konkurencingumo didinimo – pasirašyta sutartis su nacionaliniu plėtros banku ILTE ir pradėtas teikti finansavimas smulkiam bei vidutiniam verslui su valstybės garantija – tam skirta skatinamoji finansinė priemonė „Portfelinės garantijos 3“. Per ketverius metus kredito unijos galės suteikti 18,6 mln. eurų paskolų.

Verslauti pradeda ir sulaukę 50-ies

Kaip pastebi I. Gendroliūtė-Gerulienė, šalies didmiesčiuose dažniau gimsta skaitmeniniai sprendimai, orientuoti į tarptautines rinkas. Tuo tarpu regionuose verslo idėjos dažnai lokalesnės – sprendžiančios vietos bendruomenėms aktualias problemas, atliepiančios jų poreikius. „Pastebime, kad jaunieji verslininkai, ypač didesniuose miestuose, mažiau bijo klysti, bandyti. Kita vertus, Inovacijų agentūros programose vis aktyviau dalyvauja ir vyresnio amžiaus žmonės“, – dalijosi pašnekovė.

Viena tokių iniciatyvų – programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų asmenims, sukaupusiems įvairių patirčių ir kompetencijų samdomame darbe ir nusprendusiems pradėti savo verslą. Pašnekovė taip pat paneigė mitą, esą sėkmingą verslą galima vystyti tik didmiesčiuose. Pasak jos, smulkaus ir vidutinio verslo kūrėjai regionuose, įvardiję pagrindinius iššūkius ir ieškodami jų sprendimo būdų, stiprindami verslumo įgūdžius ir pasinaudodami valstybės pagalba, turi visas galimybes augti ir tapti sėkmingi. „Skaitmeniniai sprendimai ir sparčiai auganti e. prekyba atveria naujų kelių – leidžia regionų verslams pasiekti pasaulines rinkas, plėsti klientų bazę, bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje. Be to, jiems prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai ir Europos Sąjungos parama. Vis dėlto dažnai pastebime informacijos trūkumą – verslai nežino apie galimybes, kuriomis gali pasinaudoti. Todėl rekomenduojame paprastus ir aiškius skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui, Finansavimo priemonių vedlį, kuriame pateikiama visa aktuali informacija apie finansavimo galimybes Lietuvoje“, – apibendrino pašnekovė.

Situacija gera, bet dar yra kur tobulėti

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Sigitas Gailiūnas pritarė – regionuose smulkusis ir vidutinis verslas kuriasi gana aktyviai, jį domina ir laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Panevėžio LEZ jau yra užpildyta, todėl planuojama plėsti LEZ teritorijas, įrengiant visą reikiamą infrastruktūrą 100 ha plote, o tolimesnėje perspektyvoje – dar 500 ha plote. „Kaip ir visame pasaulyje, smulkus bei vidutinis verslas Lietuvoje sudaro 95–96 proc. visų įmonių. Įmonių plėtrai ir naujų įmonių kūrimuisi situacija nėra bloga. Tiesa, pastarieji metai buvo kiek ramesni – investicijų ir plėtros planus bent iš dalies koregavo aukštos palūkanų normos. Dar viena iki šiol sunkiai sprendžiama problema – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas regionuose. Jaunus žmones vis dar traukia kitos šalys bei Lietuvos didmiesčiai. Mažesniems regionams sunkiau pritraukti ir išlaikyti darbuotojus“, – komentavo LPPARA prezidentas.

Dalis darbuotojų atvyksta iš didmiesčių, bet tai nėra masinis reiškinys. Problema juntama ir profesinio rengimo bei aukštojo mokslo srityse, ypač rengiant inžinerinės pramonės specialistus. Stojančiųjų į šias specialybes sumažėjo, lyginant su ankstesniais metais. Pasak pašnekovo, tai – visos Lietuvos ir net platesnio masto problema. Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria naujai besikuriantys smulkūs ir vidutiniai verslai – galimybės gauti finansavimą. „Norėtųsi, kad atsakingos institucijos aktyviau skatintų verslo kūrimą, teiktų solidesnes garantijas – tam, kad būtų lengviau užsitikrinti finansavimą plėtrai ar naujų veiklų pradžiai. Kreditavimo mechanizmas, ES parama sunkiau prieinama mažesnėms įmonėms dėl nereikalingų perteklinių reikalavimų ir biurokratinių priemonių, administruojant ES paramos projektus“, – problemas dėstė pašnekovas.

Visgi verslas investuoja į modernizaciją ir plėtrą, naujos įmonės kuriasi. Anot S. Gailiūno, Lietuvos ekonomikos augimas pastaraisiais metais ir lyderiavimas Europoje pagal BVP parodo, kad verslas vystosi, plečiasi, tačiau didelių nuogąstavimų kelia planuojama mokesčių reforma, ypač esant įtemptai geopolitinei situacijai. „Privalome siekti, kad regionuose aktyvus pramonės įmonių, nedidelių paslaugų bendrovių, maitinimo įstaigų kūrimasis nesulėtėtų, ir verslo aplinka Lietuvoje būtų konkurencinga kitų Europos šalių atžvilgiu. Jau dabar matome tendencijas, kad kai kurios Vilniaus įmonės savo padalinius perkelia į regionuose veikiančias LEZ. Infrastruktūra regionuose yra puiki, o darbo užmokestis – mažesnis. Kai kurioms įmonėms, ypač siekiančioms sumažinti gamybos kaštus ir išlikti konkurencingomis tarptautinėse rinkose tai yra labai svarbu“, – paaiškino LPPARA prezidentas S. Gailiūnas.

Pasigenda finansinio raštingumo

Artėjant ES paramų laikotarpio pabaigai, anot pašnekovo, turime kuo efektyviau pasinaudoti šiais resursais ir galimybėmis. Kartu – skatinti įmones dalyvauti ES paramos projektuose, siekiant jas modernizuoti ir skaitmenizuoti, kas leistų padidinti bendrą šalies darbo našumą ir konkurencingumą. „Dalis įmonių apskritai nesvarsto galimybės skolintis ar ieškoti paramos, įžvelgia tam tikrų rizikų dėl projektų įgyvendinimo ir sudėtingo jų administravimo, ataskaitų ir patikrinimų gausos. Tačiau labai daug tikimės iš naujai sudarytos Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos ir atskirų ministerijų aktyvaus įsitraukimo į šį procesą, – sakė S. Gailiūnas. Dar viena priežastis, dėl kurios mažesnės įmonės vangiai dalyvauja ES paramos projektuose  – projektų finansavimo modelis. Įmonėms dažnai tenka investuoti iki 70 proc. savo lėšų, ne visos yra pasirengusios rizikuoti. Finansinio raštingumo poreikis išlieka itin aktualus.

Galiausiai, daugeliui įmonių neįgyvendinami rodikliai, kurie įtraukiami į ES projektų aprašus. „Pavyzdžiui, vienas iš energetinio efektyvumo didinimo projektų reikalavo sumažinti visos įmonės CO₂ emisiją 30 proc., įsigijus vieną įrenginį su ES parama, praktiškai pasiekti rodiklio neįmanoma“, – teigė S. Gailiūnas. Dar vienas pavyzdys – parama saulės jėgainėms. Jei įmonė jau yra įsirengusi mažos galios saulės elektrinę, ji nebegali pretenduoti į paramą galingesnei. Tokios sąlygos kai kurioms įmonėms užkerta kelią dalyvauti. „Labai svarbu, kad projektų sąlygas rengiantys specialistai dirbtų atsakingai, vadovautųsi logika, projektuose keliami reikalavimai būtų įgyvendinami. Priešingu atveju – lėšos lieka nepanaudotos, o įmonių plėtra ir modernizavimas nevyksta“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.