Metų metus Lietuvoje stebėjome vieną ryškią kryptį – gyventojai natūraliai koncentravosi didmiesčiuose, kurie viliojo karjeros perspektyvomis, ekonominiu tempu bei plačiu nekilnojamojo turto (NT) pasirinkimu. Vis dėlto, keičiantis ekonominėms aplinkybėms, šis įprotis pradeda keistis. Pirkėjai šiandien kur kas dažniau būsto ieško vadovaudamiesi ne emociniu miesto prestižu, o pragmatišku finansiniu išskaičiavimu ir realiomis savo galimybėmis.
Kur yra pirkėjų kantrybės ir galimybių ribos?
„Skaičiai kalba patys už save: per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamasis turtas sostinėje pabrango net 123 procentais. Kartu su sugrįžusiu Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų didinimu pirkėjams tenka atlaikyti dvigubą finansinį spaudimą“, – situaciją analizuoja Šilalės kredito unijos administracijos vadovė Eligija Gerčytė.
Skaičiuojama, kad net ir regis nedidelis, vos 25 bazinių punktų palūkanų padidėjimas, paėmus 150 tūkst. eurų paskolą 30 metų laikotarpiui, mėnesio įmoką padidina daugiau nei 20 eurų. Nors iš pažiūros tai neatrodo drastiška suma, keli tokie sprendimai iš eilės gali tapti rimta našta šeimos biudžetui. Kadangi prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais ECB pinigų politika gali dar labiau griežtėti, pirkėjai turi vertinti ir ilgalaikę perspektyvą – kiek šis sprendimas jiems kainuos po 10 ar 20 metų.
Persikėlimas į regionus – apgalvotas strateginis žingsnis
Pastebima, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų atranda regionus, kur nekilnojamojo turto situacija yra kitokia. Už sumą, kurią didmiestyje tektų skirti standartiniam kelių kambarių butui, regione galima įsigyti gerokai didesnį būstą, džiaugtis asmenine erdve bei mažesnėmis kasdienėmis išlaidomis, kartu išlaikant patogų susisiekimą su miestu.
„Nuotolinis darbas šį virsmą pavertė ne kompromisu, o labai racionaliu finansiniu sprendimu“, – pastebi E. Gerčytė. Kad tai nėra tik teorinės prielaidos, patvirtina ir valstybės paramos jaunoms šeimoms programa – pastarojo šaukimo lėšos regionuose buvo rezervuotos vos per dešimt minučių. Tai aiškus ženklas, kad gyventojai yra pasiruošę iškeisti didmiesčių spūstis į kokybiškesnį gyvenimą už jų ribų.
Kas palaiko NT rinkos aktyvumą?
Registrų centro duomenys rodo, kad NT rinka išlieka stabili, o sandorių kreivė nenusileidžia praėjusių metų rezultatams. Prie šio atsparumo stipriai prisideda teigiami pačių gyventojų lūkesčiai. „Kreda“ grupės užsakymu metų pradžioje atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad beveik ketvirtadalis 36–45 metų respondentų tikėjosi geresnių finansinių metų, o 42 proc. prognozavo stabilią situaciją.
„Matome, kad lietuviai turi sukaupę solidų finansinį pagrindą. Lietuvos banko statistika rodo, kad vien per balandį gyventojų indėliai išaugo 2,25 mlrd. eurų arba 7,9 procento. Šios santaupos vėliau virsta pradiniu įnašu, tačiau pirkėjai savo kapitalą vis drąsiau nukreipia ten, kur jo perkamoji galia yra didesnė – į turtą regionuose“, – aiškina Šilalės kredito unijos administracijos vadovė.
E. Gerčytės teigimu, kredito unijos regionuose tampa lanksčia ir pilnaverte alternatyva komerciniams bankams, siūlydamos patrauklias sąlygas tiek kaupiant pradinį įnašą terminuotuose indėliuose, tiek finansuojant galutinį būsto ar verslo sandorį.
Papildomo likvidumo rinkai suteikia ir lėšos iš antrosios pensijų pakopos. Per pirmąjį etapą gyventojai jau atsiėmė daugiau nei 3 mlrd. eurų, kurie neretai buvo investuoti į NT arba skirti esamų įsipareigojimų mažinimui. Liepos viduryje prasidėsiantis antrasis išmokų etapas toliau palaikys paklausą, todėl staigaus NT rinkos vėsimo trumpuoju laikotarpiu tikėtis nereikėtų.
Regionai – ne atsarginis, o pagrindinis variantas
Vis dėlto unijos vadovė pabrėžia, kad santaupos ir pensijų fondų išmokos yra laikini veiksniai. Ilgainiui rinkos kryptį diktuos tokie rodikliai kaip kainų ir atlyginimų santykis bei situacija darbo rinkoje.
„Šiandien regionų nereikėtų vertinti kaip atsarginio plano tiems, kas neįperka būsto sostinėje. Tai tampa sąmoningu ir finansiškai pagrįstu pirmojo būsto pirkėjų pasirinkimu“, – reziumuoja E. Gerčytė.
